pravairus

pravairùs, -ì adj. (4) įstrižas, netiesus, persikreipęs: Pravairì siena Pšl. Kai medis pravairùs, tai ne skyla išilgai, o sukasi, vejasi Jnšk.

pravaĩriai adv.: Pravaĩriai rugiai kirsti Alvt. Pravaĩriai lenta nupjauta – smailiu kampu Alvt. Pravairiaũ nupjauk, kad čia tiktų Gž. Su šitais akiniais kai pravaĩriai žiūriu, tai gerai matau, o kai tiesiai žiūriu, tai neaišku Alvt.